Vienkartinė mokėjimo sistema

Darbo užmokestis paprastai mokamas arba už dirbtas valandas, arba už pagamintos produkcijos kiekį. Tačiau kai kuriose pramonės šakose racionaliau mokėti už visą darbo sritį nei dabartinių rodiklių. Šiuo atveju tinka vienkartinė darbo apmokėjimo sistema .

Vienkartinės sumos sistemos esmė

Šios sistemos esmė yra tai, kad mokėjimas atliekamas atsižvelgiant į visą atliktą darbą, nepriklausomai nuo jo praleisto laiko. Tokios sistemos naudojimas yra racionalus statybos, remonto, mokslinių tyrimų projektuose. Kadangi vienkartinės mokėjimo sistemos būdinga laikina darbo našumo ekonomika, patartina ją periodiškai įvesti įmonėse tais atvejais, kai:

• Įmonė neatitinka sutartyje nustatytų terminų įrenginio pristatymui, o sutarties pažeidimas kelia didelių baudų;
• Prireikus pašalinti nepaprastąsias situacijas (gaisras, potvyniai), dėl kurių gamyba gali būti sustabdyta;
• Gamybos atveju reikia įvesti naują įrangą, technologijas.

Vienkartinė išmoka numato tokį atlyginimo fondo formavimo mechanizmą:

• Nustatyti pagrindinius ir pagalbinius gamybos procesus;
• Nustatomas reikalingas darbo kiekis;
• Nustatomas jo įgyvendinimo laikas, taip pat gaunama vienos normos kaina;
• Apskaičiuokite darbo pasiūlymų sąrašą;
• Reikiamo darbo užmokesčio suma nustatoma sudėjus mokėjimus už kiekvieną prekę.

Darbo užmokesčio fondas yra paskirstytas visai komandai (brigadai) ir yra paskirstomas pagal vienetinius tarifus, nustatytus pagal sutarties tarifus arba darbo santykių koeficientą. Darbo užmokesčio pasiskirstymo būdas, mokėjimo suma, įvykdytų darbų sąrašas ir užsakymo pristatymo sąlygos nustatomos darbuotojo ir darbdavio-rangovo sudarytose darbo sutartyse.

Sistemos tipai ir savybės

Vienkartinė atlyginimo sistema gali būti paprastas ir aukštas. Pirmuoju atveju darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal iš anksto nustatytą fiksuotą sumą už įvykdytą sumą, neatsižvelgiant į kitas papildomas sąlygas ir veiksnius. Antruoju atveju leidžiama imti priemoką, pavyzdžiui, siekiant sumažinti laiką, taupyti medžiagas, kokybiškai atlikti ypač sudėtingus darbus ir tt

Be to, vienkartinės darbo užmokesčio sistema gali būti individuali, tai yra nustatyta vienam konkrečiam darbuotojui arba kolektyvui - visai brigadai (skyriui).

Taikydamas brigados mokėjimo metodą, darbdavys turi numatyti darbuotojams kelias sąlygas:

• Tinkamo darbo apimties, numatytos sutartyje, buvimas;
• Reikalinga techninė ir instrumentinė parama;
• Laiku ir pakankamas energijos šaltinių (elektros, dujų) tiekimas;
• Patogių ir saugių darbo sąlygų (kombinezono, šviesos, šilumos, vandens, darbuotojų teisių į poilsio ir pietų pertraukas) sukūrimas.

Vienkartinė atlyginimo sistema neatleidžia darbdavio nuo prievolės mokėti darbo užmokestį du kartus per mėnesį: iš anksto ir visos sumos forma. Todėl darbo sutartyje būtina numatyti tarpinius darbo užmokesčio mokėjimus, jei gamybos procesas trunka ilgiau nei mėnesį. Reikėtų taip pat atsižvelgti į tai, kad darbuotojo nutraukimas ir visiško vienkartinių darbų neįvykdymo atveju išankstinis mokėjimas negrąžinamas. Todėl būtina sumokėti atlyginimą pagal atlikto darbo užsakymą ir pažymėjimus už faktiškai įvykdytus kiekius. Mokestis už vienkartinę sumą negali būti mažesnė nei minimalus darbo užmokestis regione (ar šalyje).