Gamtos tinkamumo principas vaikų šiuolaikinės švietimo sistemoje

Šiuo metu pedagogika padarė didelį žingsnį į priekį, kuris pasireiškia vis dažniau naudojant naujus metodus ir mokymo metodus, pagrįstus demokratijos ir pasirinkimo laisvės principais . Tačiau, kaip rodo statistika, nepaisant aukšto civilizacijos lygio, šiuolaikinio švietimo kokybė toli gražu nėra ideali. Pasirodo, kad pedagoginiame ugdyme trūksta tokio svarbaus veiksnio kaip natūralus tinkamumas, ty žmogaus atitiktys jo originalų pobūdį.

Nepaisant to, kad prieš kelis šimtmečius ekologiškumo principas buvo suformuluotas, šiandien daugelis pagrindinių įvairių šalių mokytojų kreipiasi į jį, pristatydami savo elementus į šiuolaikinę jaunosios kartos švietimo sistemą.

Teigiamą ekologiškumo įtaką pirmiausia pastebėjo senovės graikų filosofai Aristotelis, Demokritas ir Platonas. Savo senovės traktatuose apie pasaulio tvarką ir žmogaus reikšmę pasaulyje jie pabrėžė neatsiejamą žmogaus ryšį ir jo priklausomybę ne tik nuo sausumos prigimties, bet ir nuo kosminių reiškinių. Tiksliau sakant, pedagogikos natūralumo principą suformulavo čekų kilmės slavų mokslininkas Janas Amosas Komenskas XVII a. Viduryje, jo pagrindą sudaręs svarbus vaiko auginimo ir ugdymo jame dieviškosios esmės supratimas. Visoje Europoje plačiai paplitę žinomi darbai "Bendroji taryba dėl žmogaus teisių ištaisymo" ir "Pasaulis prasminių vaizdų".

Natūralumo principas ir jo šiuolaikinis interpretavimas reiškia mokslinę supratimą apie socialinių ir natūralių procesų santykius, kuriuose švietimas atitinka pagrindinius žmogaus vystymosi ir gamtos komplekso įstatymus. Tai atsižvelgia į amžių, lytį, vaiko interesus, taip pat jo gamtinius sugebėjimus ir talentus. Mūsų žinomas tautietis V.I. Vernadsky XX a. Pradžioje suformulavo noosferos kaip energijos informacinės žemės apvalkalą sąvoką , įtakojamą žmonių mintimis, jų veiksmais ir gyvenimo būdu.

Su darniu žmogaus vystymusi ir jo dvasinės prigimties atitikimu, noosfera praturtina teigiamą energiją. Jei žmogus gyvena prieštaraujant aplinkui esančiam pasauliui, tai yra rizika ne tik psichoemocinei krizei, bet ir jo moralinio požiūrio bei kriterijų mažinimui. Štai kodėl šiuo metu švietimo natūralumo principas turėtų būti svarbi švietimo dalis.

Natūraliai ugdant žmogus gauna šiuos privalumus:

1. Suprasti visus procesus, vykstančius žemėje jų santykiuose su kosminiais reiškiniais ir ciklais;
2. Supratimas apie save kaip visatos ir mikrokosmos mikrokozmo dalį;
3. Suprasti subtilų ryšį tarp žmogaus gyvenimo veiklos ir noosferos, kaip pagrindinį veiksnį, įtakojančią visus pasaulio įvykius;
4. Asmeninės atsakomybės formavimas ne tik už visus veiksmus ir veiksmus, kuriuos asmuo atlieka, bet ir už viską, kas jam atsitinka ar vyksta;
5. Švietimas priklausymo jausmui visuomenėje ir natūrali aplinka, kurioje žmogus auga ir vystosi.

Taigi, ekologiškumo principas atlieka lemiamą vaidmenį formuojant asmenį kaip individų asmenybę, kuri, tinkamai ugdydama žmogų, leidžia jam augti, kad taptų tikru visatos piliečiu. Kiekvieno sveiko žmogaus natūralus procesas yra nuolatinis troškimas žinoti, kurio pavyzdys yra vaikai, kurie siekia visko, kas yra nauja ir neištirta.

Natūralumo principas taip pat sako, kad per metus šis interesas neturėtų būti prarastas, bet, priešingai, jis turėtų vis labiau ir labiau augti. Jei žmogus prarado natūralų troškimą sužinoti, tai yra blogas ženklas, rodantis žmogaus gyvybės pagrindo praradimą. Štai kodėl šiuolaikinio švietimo sistemoje nuo ankstyvojo etapo būtina įtvirtinti principus, kurie prisidės ne tik prie teisingo ir visapusiško žmogaus vystymosi, bet ir jo laimės.