Dvasiniai pokyčiai, kuriuos patyrė Kirgizija: neklystančių žmonių religija

Buvo sunku nustatyti, kas buvo primityvaus Kirgizija. Šios šalies religija patyrė daug pokyčių: pradedant natūralia atranka ir baigiant priverstu islamizacija visam Kirgizijos žmonėms. Nepaisant to, mokslininkai sugebėjo rasti patikimos informacijos, kuri galėtų atskleisti šių nemiebiškų žmonių įsitikinimų metamorfozę.

Pagonių Kirgizija: kuri religija buvo pirmasis?

Pagrindinė Kirgizijos praeities tyrimo problema yra ta, kad dauguma mitų ir legendų buvo perduodami daugiausia žodžiu. Dėl to negalima tiksliai pasakyti, kokia gautos informacijos dalis buvo pakeista laiko įtaka. Vis dėlto daugelis mokslininkų linkę manyti, kad šio nešvankių žmonių protėviai iš pradžių garbino gamtos jėgas.

Jie neturėjo vieno dievo. Jie tikėjo, kad viskas šiame pasaulyje turi savo sąmonę ir valią. Taigi, priklausomai nuo jo nuotaikos, vėjas gali tapti tikru draugu ar prisiekiu priešu. Dėl to Kirgiziečiai nuolat bendravo su jais aplink pasaulį, tikėdamiesi jo malonės.

Ankstyvas totemizmas

Laikui bėgant pati Kirgizija pasikeitė. Religija buvo glaudžiai susipynusi su nauja kultūra, o vietoj laisvo gamtos jėgų garbinimo pirmasis buvo totemizmas. Jo esmė buvo ta, kad kiekviena rūšis ar gentis turėjo savo totemo laikytoją. Dažnai jo vardas tapo šeimos galva, taip pašlovindamas savo globėją.

Totemo prototipai tapo žvėrimis, dvasios ir gamtos jėgos. Tiesa, gyvūnai dažniausiai buvo pasirinkti kaip globėjai. Pavyzdžiui, Bugu giminė manė, kad jų tolimas protėvis glaudžiai susijęs su šventuoju elniu. Štai kodėl jis pasirinko sau pavadinimą, kuris vertimu reiškia "vyrų elnias" arba "maral".

Naujas tikėjimas

Kirgizijos religija dažnai patiria spaudimą iš savo kaimynų. Daugeliu atvejų tai lėmė tai, kad vietiniai įsitikinimai buvo tik šiek tiek pakeisti, bet jie nepakeitė esmės. Tačiau IX amžiaus pabaigoje į šią šalį atvyko islamas, kuris amžinai pakeitė šio tautos kultūros paveldą.

Keletu žodžių sunku aprašyti, kiek Kirgizija pasikeitė. Religija tapo tikru žmonių rykščiu, kuris dabar ir nubaustų netikinčius. Ir jei iki XVII a. Pradžios islamas toleravo vietinių gyventojų papročius, tada su Kokando Khanato atsiradimu radikaliai pasikeitė viskas.

Būtent per šį laikotarpį mečetės pradėjo aktyviai statyti modernios Kirgizijos teritorijoje, o vėliau priversti priimti naujas ritualas. Toks stiprus poveikis lėmė tai, kad šiandien dauguma kirgizų yra musulmonai-sunitai, kurie nuoširdžiai tiki Dievo pirmagimis.

Šiuolaikinės Kirgizijos dvasinis pasaulis

Pagrindinis klausimas yra, ar Kirgizija visiškai pasikeitė islamo įtaka? Žinoma, musulmonų pasaulio religija paėmė šalies kultūrinį pasaulį, tačiau senovės įsitikinimai taip pat neišnyko. Perduodant draudimus, pagoniški ritualai pateko į dvasinį Kirgizų gyvenimą, pakeitę naujosios religijos paprotinius potvarkius ir festivalius.

Tas pats pasakytina ir apie kirgizmo tikėjimo gilumą. Nepaisant Dievo garbinimo, jie retai laikosi visų penkių islamo ramsčių (tikėjimo, maldos, pasninko, paguodos ir piligrimystės liudijimai). Ir vis dėlto ši religija yra šiuolaikinės Kirgizijos dvasinio pasaulio pagrindas. Todėl jokiu būdu neturėtų būti sumažintas jo vaidmuo kuriant šio žmonių kultūros paveldą.

Be to, šalyje yra krikščionys ir budistai. Tačiau jų skaičius yra toks mažas, kad net jei jie suvienija, jie negali tapti vertais konkurentais dominuojantiems musulmonams.