Lenkijos moteris yra lenkų ar lenkų? Kaip teisingai parašyti ir kalbėti

Daugelio rusų kalbos žodžių rašymas ir išraiškymas dažnai priklauso nuo praeities šimtmečių formuojamos tradicijos. Dėl to gali egzistuoti keli sąvokos, pvz., Glaistas ir glaistas, pavadinimai. Tarp tokių ginčytinų momentų ir teisingo Lenkijos gyventojo pilietybės pavadinimo. Taigi, kaip teisingai pasakyti: polka ar polka? Pabandykime išsiaiškinti.

Žodžių "polka" ir "polka" prasmė

Prieš išsiaiškinsite, kaip tinkamai paskambinti Lenkijos gyventojui: Polkai ar Polkai, verta suprasti šių žodžių reikšmę ir kilmę.

Abi sąvokos vartojamos moterims ar moterims iš Lenkijos, taip pat tiems, kurie gyvena kitoje šalyje, tačiau ta tautybė.

Šie žodžiai yra absoliučiai sinonimai tarpusavyje. Tuo pačiu metu "lenkų" laikomas pasenusiu pavadinimu, ilgai nenaudojamas aktyviai. Nors "polka" aktyviai naudojama ne tik rusų ir lenkų kalbomis, bet ir daugumoje kitų kalbų.

Etimologija žodžio "polka"

Prieš pradėdami svarstyti, kaip teisingai parašyti: "polka" ar "polka", verta sužinoti apie šių terminų reikšmę ir kilmę.

Taigi, moteriškas daiktavardis "polka" (polka lenkų kalba) buvo sudarytas iš žodžio "polak" (polakas), kuris vadinamas gyventoju ar gimtoji iš Lenkijos. Ta pati būklė gavo tokį vardą dėl jo plokščio reljefo (nuo termino "laukas" - "pole"). Taip pat yra variantas, kad šalis įgijo pavadinimą ne dėl kraštovaizdžio ypatumų (Lenkijoje yra daug miškų), bet dėl to, kad šioje teritorijoje gyvena antklodžių gentis.

Rusų, ukrainiečių, baltarusių, vokiečių, anglų, prancūzų ir daugelyje kitų pasaulio kalbų žodis "polka" buvo pasiskolintas iš gimtojo lenkų ir beveik be pakeitimų.

Įdomu tai, kad šis daiktavardis net išlaikė pradinį stresą ant pirmo skiemens. Nors žodžio "polemas" tarimas buvo pritaikytas rusų kalbai. Stresas buvo perkeltas iš pirmojo skiemens į antrą.

Termino "lenkų" kilmė

Panašiai kaip ir "polka", "Polishie" taip pat buvo formuojamas iš žodžio "pole" ir "Poland", bet daug vėliau. Tikslus šio vardo atsiradimo laikas rusų kalba nėra žinomas. Šiuo atveju tiriamas daiktavardis gramatikos požiūriu puikiai tinka formulei, skirtai moteriškos lyties formavimui iš vyriškumo tautybės požiūriu. Pavyzdžiui, kaip tadžikų - tadžikų, uzbekų - uzbekų, slovakų - slovakų.

Iš to mes galime daryti išvadą, kad žodis "lenkų" pasirodė kaip rusų analogas su daina "polka", o sklaidą daugiausia lėmė grožis.

Taigi, tokių klasikinių kūrinių kaip Aleksandras Сергеевич Пушкин ir Nikolajus Васильевича Гоголя, beveik visur naudojamas šis žodis. Ir su savo lengva ranka, kiti rašytojai vėlesniais laikais pradėjo naudoti šį terminą, o ne "polka".

Beje, iš rusų kalbos, kad lenkų moteris migruoja į ukrainiečių (lenkų) ir baltarusių ("palyachka"). Juk anksčiau terminas "laska" ar "katalikų" buvo dažniau vartojamas ukrainiečių kalba, kuris buvo beveik sinonimas ortodoksų gyventojams Ukrainoje (Kazachkinos laikais).

Daiktavardžio "polka" reikšmės ypatumai

Nors du žodžiai yra sinonimai, tarp jų yra skirtumo. Taigi terminas "lenkų kalba" yra neigiamas, o neatsižvelgiant į aplaidumą. Lenkijos moterys ir mergaitės patys nusikalsta, kai jie yra jiems pašaukti. Taip pat, kaip ir ukrainiečiai, kai jie vadinami "hohlami" ir "banderiai", o rusai - kai jie vadinami "tesapami" ir "moskalis".

Šio žodžio "lenkų" nepatinka šaknis nėra tiksliai žinomas. Galbūt tai atsitiko dėl Lenkijos padalijimo 1795 m., Kuriame labai aktyviai dalyvavo Rusijos imperija. Juk daugiau nei šimtmetį daugelis Lenkijos žemių priklausė rusams, kurie aktyviai sodino savo kultūrą ir kalbą.

Bet kuriuo atveju, jei aplankydami lenkus, skambindami lenkų kalbą, tai bus laikoma bloga forma ir bus priešiška.

Ar yra žodis "polka" lenkų kalba?

Atsižvelgiant į klausimą: "Kalbėti ir rašyti teisingai: polka ar polka?". Verta atkreipti dėmesį į tai, ar jų kalba yra įžeidžianti Lenkijos gyventojams.

Pasirodo, šis terminas, kuris sėkmingai įsitvirtino rusų, ukrainiečių ir baltarusių kalbomis, lenkų kalba nėra.

Šiuo atveju kartais žodis "lenkų" vartojamas kaip analogas terminui "lenkų kalba" (polaczek), kuris taip pat nėra itin mėgstamas šios tautos atstovų. Tačiau daiktavardžiai "lenkų" ir "lenkų" turi skirtingą prasmę. Taigi pirmasis yra pasenęs knygos pavadinimas, kuris praeityje buvo naudojamas oficialiuose dokumentuose. Tačiau "lenkai" arba "polapiška" yra daiktavardžiai su akivaizdžiu neapdairumu. Jie niekada nebuvo naudojami oficialia žodine ar rašytinė kalba.

"Pole" arba "polka": kaip kalbėti ir rašyti teisingai

Abi svarstomos sąvokos turi vieną reikšmę. Tačiau kokia turėtų pasirinkti: lenkų ar lenkų?

Nepaisant daugybės ginčų, vienintelis svarbus žodis apie moteris iš Lenkijos yra daiktavardis "polka".

Terminas "lenkų" laikomas ne tik grubus, bet ir pasenęs. Ir net nuo XX a. Pirmosios pusės, kuri buvo įrašyta to paties laiko žodynuose.

Tačiau, rašant meno kūrinius, apibūdinančius "Puškino" laiką ar laikotarpį, kai kalboje aktyviai vartojamas daiktavardis "Polka", šio žodžio naudojimas yra leistinas.

Iš to galima daryti išvadą, kad, pasirinkdami "polka" ar "polka" variantus, pirmiausia reikėtų teikti pirmenybę, jei tai nėra istorinis meno kūrinys.

Kodėl dažnai sakau "polka" vietoj "polka"

Ištyrus klausimą: "Kalbėti ir rašyti teisingai: Polka ar Polka?" Verta atkreipti dėmesį į tai, kodėl žodis "Polishie" vis dar naudojamas daugelio žmonių kalboje. Galų gale, tai ne tik pasenusi, bet ir gali sukelti problemų santykiuose su šios tautybės moterimis.

Pasirodo, kad žodis "polka" yra naudojamas ne tik kaip Lenkijos gyventojas, bet ir kaip žinomas čekiškas greitas šokis. Dėl šios priežasties, kad pokalbyje nebūtų klaidingai suprasta, daugelis (nepriklausomai nuo to, kaip teisingai: Polka ar Polka) naudoja antrą žodį.

Beje, dėl tokio sutapimo kai kurie žmonės mano, kad polka yra lenkų šokis. Tiesą sakant, jo pavadinimas buvo sudarytas iš čekiško žodžio půlka (pusė žingsnis) ir tik nesusipratimas buvo suderintas su terminu polka.

Įdomu tai, kad šiuo pavadinimu taip pat yra švedų šokių polska ("polska"), kuri taip pat neturi nieko bendra su tautybe.

Išnagrinėjęs klausimą: "Kalbėti ir rašyti teisingai: Polka ar Polka?" Mes galime daryti išvadą, kad šios problemos buvimas rodo rusiškos kalbos turtingumą, taip pat norą jos turėtojų visuomet ieškoti savo vardų svetimiems žodžiams.