Akcentologinės rusų kalbos normos

Visos be išimties pasaulio kalbos egzistuoja ir žodžiu, ir raštu. Abiem formoms būdingos tam tikros leksikos, gramatinės ir stilistikos normos (skyrybos, ortoepijos ir akcentologinės normos). Taigi, žodinė forma atitinka ortoepines taisykles, o rašytinė forma - taip pat skyrybos normos.

Ortodoksija vadinama garsų ir žodžių išraiškos taisyklių doktrina, taip pat streso teiginiu. Tai akcentologinės rusų kalbos normos, kurios yra šio straipsnio objektas.

Ne paslaptis, kad teisingas literatūrinis tarimas yra vienas iš svarbiausių asmens bendrojo vystymosi rodiklių. Tinkamas ir kompetentingas tarimo reikšmė jokiu būdu ne mažesnė už teisingą rašybą. Mūsų laikais galima išmokti tinkamai kalbėtis dėl didžiulės literatūros, jau nekalbant apie pagrindinių mokyklos taisyklių tyrimą.

Kas yra akcentologinės normos ir kodėl jos reikalingos? Kažkas kažkada sakė: "Jei švelniai atsikratysite žodžio, tas žodis išnyks; Jei pasisakote žodžio klaidingu akcentu, jis praranda prasmę. "

Stresas yra tam tikro skiemens pasirinkimas viename žodyje. Rusų kalba pabrėžiamas balsių garsas išsiskiria intensyvumu, trukme ir tono judesiu. Tarp pagrindinių požymių streso rusų kalba:

- mobilumas, o tai reiškia - stresas nėra nustatytas;

- stilistiškai spalvotų ir profesionalių kelių žodžių tarimo rūšių buvimas;

- kelių akcentologinių variantų buvimas;

- nustatant svyravimus;

- stresas savo varduose.

Pažiūrėkime keletą akcentologinių normų į konkretesnius pavyzdžius.

Yra daug kalbų, kuriose stresas yra ištaisytas. Pavyzdžiui, mes galime paminėti prancūzų kalbą, kur akcentas priklauso paskutiniam skiemui. Rusijos akcentas, savo ruožtu, yra įvairus ir gali judėti priklausomai nuo gramatinės žodžio formos (žaidimas - žaidimas). Dėl tokio judesio atsiradimo gali kilti žodžių poros, kai vienoje iš jų stresas yra normatyvas, o kitame - pokalbio kalba. (Pavyzdžiui, KOMPAS - COMPASS, Spark - Spark ir kt.).

Skirtingi įtampai taip pat taikomi žodžiams, priklausantiems skirtingiems kalbos stiliams (bookish, neutralus). Taigi neutralus žodis "virgin" kontrastas su liaudies-poetinės "mergaitės". Tuo pat metu svarbu prisiminti, kad žodiniai ir profesiniai žodžiai nėra norminiai, o literatūros kalbos akcentologinės normos jiems netaikomos.

Rusų kalba yra ir žodžiai, vadinami akcentologiniais variantais. Jie turi dvigubą akcentą, tačiau dažnai viena iš jų yra labiau tinkama. Pavyzdžiui, pora "kūrėjo" - "TVOrg", kur abi parinktys yra teisingos, bet pirmasis yra pageidautinas.

Kai kuriuose rusų kalbos žodžiuose streso teigimu yra svyravimų. Tarp tokių žodžių: "dzhinsovyj - džinsai", "bangos - palei bangas" ir kt. Nepaisant to, daugumoje daiktavardžių tik viena galimybė laikoma normatyvine (pasiūlymas, atranka, lentelė, fenomenas ir daugelis kitų).

Nepamirškite apie tinkamą jūsų vardų ištvirkimą. Tai dažniausiai taikoma gerai žinomiems vardams, pavyzdžiui, Salvadore Dali, Pikasas, Peru. Taip pat yra keletas vardų, kuriuose stresas yra kintamas (Niutonas - Niutonas).

Kai kuriais užsienio kilmės žodžiais stresas priklauso nuo žodžio kilmė.

Veiksniuose, kurie baigiasi "-irate", efektyvesnis yra variantas su perkusija I. Žodžiais, kurie atėjo į rusų kalbą tik praėjusį šimtmetį, stresas daugiausia priklauso paskutiniam skiemui. Palyginimui: blokas - ženklas.

Akcentologinės normos taip pat lemia streso pasikeitimą priklausomai nuo reikšmės ir gramatikos. Streso pagalba išskiriami homonimai.

Taigi, ortoeja ir akcentologija vaidina didžiulį vaidmenį rusų kalba ir parodo asmens raštingumą, jo profesiją, buveines ir daug daugiau. Kalbėk teisingai!