Biblija - Biblija yra ... Vertimai

Kaip paprastai manoma, kad Biblijoje esmė yra nurodyta eilutėje "Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą."

Kas yra Biblija

Biblija - tai religinių tekstų, susijusių su judaizmo ir krikščionybės ir pripažintų šių religijų kaip šventa rinkinys. išpažino tekstai religijos vadinamos Canonical. Krikščionybėje Biblija susideda iš dviejų pagrindinių dalių - Senojo ir Naujojo Testamento. Judaizme, Naujasis Testamentas nėra pripažįstamas kaip ginčijamo ir visko susijusio su Kristumi. Pats buvimas jo kvestionuojamas ar gautas su dideliu išlygų.

Senasis Testamentas

Senasis Testamentas Biblijos vadinamas, buvo sukurta pasirengimo krikščioniškosios eros. Tai taip pat taikoma žydų tikėjimų. Testamentas yra sudaryta iš kelių dešimčių knygų, kurių skaičius svyruoja krikščionybės ir judaizmo. Knygos yra organizuotas į tris dalis. Pirmasis yra vadinamas "Įstatymas", antrasis - "Pranašai", o trečioji - ". Šventasis Raštas" Pirmasis skyrius yra taip pat vadinama "Moses Penkiaknygės" arba "Tora". Žydų tradicija kelia savo įrašą Moses dieviškojo apreiškimo apie Sinajaus kalno. Knygos skyriuje "Pranašų" yra parašyta, sukurtų per laikotarpį nuo Išėjimo į babiloniečių nelaisvėje. Trečioji knygos skyriuje priskiriama karaliui Saliamonui, ir kartais vadinamas Graikijos terminas - psalmes.

NT

Knygos Naujojo Testamento sudaro antrąją dalį krikščionių Biblijoje. Jie susiję su žemiškosios egzistencijos Jėzaus Kristaus, pamoksluose ir pranešimų iš jo mokinių-apaštalų laikotarpį. Iš pagrindas Naujajame Testamente atsigriebti Evangeliją - pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną. Autorius knygoje pavadinimu "evangelistai", yra Kristaus mokinys ir tiesioginis liudininkas savo gyvenimo, nukryžiavimo ir stebuklingą prisikėlimą. Kiekvienas iš jų savaip pristato įvykius, susijusius su Kristaus, priklausomai nuo to, pagrindinis izoliuoti. Evangelijose Jėzaus žodžiai išlaikė savo pamokslus ir palyginimais. Visai neseniai ji nusprendė iš Jono Evangelijos kūrimą. Tai tam tikru mastu papildančios pirmuosius tris knygas. Svarbi vieta Naujajame Testamente paėmė aktų ir laiškuose ir Apreiškimo knyga. Laiškuose atsispindi kad, krikščioniškosios doktrinos apaštalų bažnyčiai bendruomenių eros aiškinimą. Apreiškimas, taip pat žinomas kaip Apokalipsės, suteikia pranašiškus prognozes antrojo atėjimo Gelbėtojo ir pasaulio pabaigos. Aktų knyga nurodo laikotarpį, kuris po Kristaus žengimo. Ji, skirtingai nuo kitų skirsnių Naujajame Testamente, turi istorinės chronologijos formą ir aprašo sritis, kuriose įvykiai prasidėjusios ir dalyvauja jų žmones. Be kanoninių knygų Naujajame Testamente, taip pat yra Apokrifo, Bažnyčios nėra pripažįstami. Kai kurie iš jų yra priskiriama eretiško literatūros, o kiti laikomi nepakankamai patikimi. Apokryfy yra daugiausia istorinės reikšmės, prisidedant prie krikščioniškosios doktrinos ir jos kanonus formavimo supratimą.

Biblijos vieta pasaulio religijų

Knygos, kurios sudaro Bibliją - tai ne tik judėjų ir krikščionių tradicija. Ne mažiau svarbu, jie yra islamas, kuris yra pripažintas kaip apreiškimų ir asmenų, kurių veiksmai jie apibūdinti. Musulmonai pripažįsta pranašus ne tik Senojo Testamento simbolių, tokių kaip Abraomo ir Mozės, bet taip pat laikomas pranašu ir Kristumi. Biblijos tekstai Savo prasme susijęs su Korano eilutėmis, ir todėl jie yra įrodymas, kad doktrinos tiesos. Biblija - religinio apreiškimo šaltinis, už trijų pasaulio religijų bendra. Taigi, pagrindiniai pasaulio religijos yra glaudžiai susijusi su knygų knygą ir atpažinti tai, kas buvo pasakyta, į jį kaip savo religinės pasaulėžiūros pagrindu.

Pirmieji vertimai Biblijoje

Įvairūs dalys Biblijoje buvo sukurta skirtingu laiku. Seniausios tradicijos Senajame Testamente buvo parašyta hebrajų kalba, o kai vėliau - aramėjų, yra šnekamosios tarmės "Žydų gatvė". Naujasis Testamentas buvo parašytas tarmės versijoje graikų kalba. Su krikščionybės plitimo ir skelbdamas tarp skirtingų tautų doktriną, buvo verčiant Bibliją į kalbas labiausiai prieinama jo metu reikia. Pirmasis žinomas vertimas buvo lotynų versija Naujajame Testamente. Ši versija yra vadinamas Vulgata. Vertimai Biblijos pradžioje, apima knygą apie koptų, gotikos, armėnų ir kai kurie kiti.

Biblija Vakarų Europos kalbomis

Romos katalikų bažnyčia turi neigiamą požiūrį į Biblijos vertimas į kitas kalbas. Buvo tikima, kad tai būtų iš prasmės perdavimo pažeidimas Šventojo Rašto, kurį sukelia į terminologijos būdingų skirtingoms kalbų skirtumo. Todėl Biblijoje vertimas į vokiečių ir anglų kalbomis, yra ne tik įvykis lingvistikos srityje, bet atspindi reikšmingus pokyčius krikščioniškame pasaulyje. Vokietijos Biblijos vertimas supratau Martin Luther, įkūrėjas protestantizmo. Jo darbas lėmė giliai skilimo į katalikų bažnyčia, iš protestantiškų denominacijų skaičius sukūrimo, kuris dabar sudaro didelę dalį krikščionybės. Anglų vertimai Biblijoje, sukurtos iš XIV amžiuje, taip pat suformavo krikščionių atskyrimo aplink Anglijos Bažnyčios ir tam tikrų protestantų mokymų formavimo pagrindas.

bažnyčia vertimas

Svarbus etapas krikščionybės plitimo buvo Biblijos vertimas Senojo Slavų kalbos, pagamintas pagal vienuolių Kirilo ir Metodijaus devintajame mūsų eros amžiuje. El. Atpasakojimas liturginių tekstų iš graikų pareikalavo keletą problemų. Visų pirma, tai buvo būtina nuspręsti dėl grafikos sistema, sukurti individualų versiją abėcėlės. Nors Kirilas Aš Mefody yra laikomi Rusijos abėcėlė autorių, atrodo gana įtikinamai ir teiginys, kad jie naudojami esamas prisijungti sistemų, naudojamų slavų literatūros, standartizuojant juos savo užduotį. Antroji problema (galbūt net svarbesnis) buvo tinkamas perdavimas išdėstytas Biblijoje, Graikijos termino reikšmių, į slavų kalbos žodžių. Kadangi tai buvo ne visada įmanoma atlikti, į apyvartoje per Biblijoje jis buvo įvesta nemažai įvairių Graikijos terminus, kurie yra gavę vienareikšmišką aiškinimo atskleidžiant jų prasmę ir slavų aiškinimo. Taigi, senoji slavų kalba Biblija, visiškai su konceptualiu aparatų graikų terminologija, suformavo vadinamąjį bažnytinė slavų kalba pagrindą.

Rusų vertimas

Nors senoji bažnyčia yra vėlyvojo valandą kalbų daug žmonių pagrindas, su skirtumu tarp visuomenės ir modernios kalba originalo pagrindu sukaupti per tam tikrą laiką. Jis tampa sunku, kad žmonės galėtų suprasti perduodamų žodžių prasmę, išėjo iš kasdieniniam naudojimui. Todėl pradinio teksto į dabartinę versiją kalbos pritaikymas laikomas nelengvas uždavinys. Biblijos vertimai į šiuolaikinės rusų kalba buvo atlikti pakartotinai, nes XIX a. Pirmasis buvo atliktas antroje pusėje minėto amžiaus. Rusų Biblija buvo pavadintas "synodal", nes vertimas buvo patvirtintas Šventosios sinodo Rusijos stačiatikių bažnyčia. Jis perteikia ne tik faktinę pusę, susijusiu su gyvenimu ir pamokslavimo Kristaus, bet ir dvasinį turinį iš jo nuomonėmis, Šiuolaikinio suprantamais žodžiais. Biblija rusų skirtas palengvinti teisingą interpretaciją dabartinio žmogaus jausmą įvykių. Religija vartojama sąvoka kartais gerokai skiriasi nuo įprastų buitinių terminų, atskleidimas ir vidaus prasme iš dvasinio pasaulio ar santykių reiškinių reikalauja gilių žinių ne tik bažnytinė slavų ir rusų, bet ir specialiu mistinio turinio, kuris perduodamas žodžius. Nauja Biblija išversta į rusų kalbą, todėl galima toliau perduoti krikščioniškąją tradiciją bendruomenėje, naudojant turimą terminologiją, ir išlaikyti tęstinumą su asketus ir teologų buvusių kartų.

Šėtono biblija

Krikščionybės įtaka visuomenėje sukėlė reakciją dėl oponentų religijos dalis. Skirtingai nuo Biblijos mokymų sukurta gaubiančio tekstus panašia forma, kai kurie iš jų yra vadinamas šėtono (kitą terminą - Juoda Biblija). Šių veikalų autoriai, iš kurių kai kurie buvo sukurti senovėje, skelbti vertės prioritetus, radikaliai priešingos ristianstvu ir Jėzaus pamokslavimą. Jie guli Daugelio eretiškų mokymų pagrindu. Juoda Biblija patvirtina unikalumą ir viršenybę materialaus pasaulio, pateikimo vyro su savo aistromis ir siekius centre. Pasitenkinimo pačių instinktus ir poreikius paskelbė tik prasmę trumpu žemiškosios egzistencijos, ir tai yra tinkama, ir bet koks veiksmų forma. Nepaisant materialistinės satanizmą, jis pripažįsta pomirtinį egzistavimą. Tačiau, atsižvelgiant į jo teisę žemiškus žmogus skelbė manipuliuoti ar kontroliuoti šio pasaulio subjektus, siekiant patenkinti savo geiduliais.

Biblija šiuolaikinėje visuomenėje

Krikščionybė yra viena iš labiausiai paplitusių religinių mokymų šiuolaikiniame pasaulyje. Ši pozicija jie laikomi ilgą laiką - ne mažiau kaip tūkstantis metų. Kristaus mokymas, kuris suteikia Biblijos priesakus ir palyginimais, kad moralės ir etikos pagrindą civilizacijos. Todėl Biblija tapo garsiausių knygos pasaulio istorijoje. Jis buvo išverstas į beveik visų šiuolaikinių kalbų ir daug tarmių paseno. Taigi, devyniasdešimt procentų pasaulio gyventojų gali jį perskaityti. Biblija - tai taip pat yra pagrindinis žinių šaltinis apie krikščionybę.